Budizmas

Mokytojai

XVI Karmapa Rangdžiung Rigpe Dordžė

XVI Karmapa Rangdžiung Rigpe Dordžė (1924-1981) gimė Rytų Tibeto Derge provincijoje. Ankstesnis Karmapa Khakjap Dordžė (1871 – 1922) paliko laišką, kuriame nurodė kito savo atgimimo aplinkybes. Remdamiesi šiuo laišku Tsurphu vienuolyno vadovai sėkmingai surado vaiką. 1931 m. jaunasis atgimėlis buvo įšventintas į vienuolius, jam buvo perduoti ceremonijoms skirti Karmapos rūbai ir Juodoji Karūna.

Karmapa Tsurphu vienuolyne mokėsi ketverius metus, gilindamas meditacinę Sutros, Tantros, Mahamudros bei “Šešių Naropos jogų” realizaciją. Berniukas demonstravo nepaprastai gilią nuovoką ir mokytojams dažnai pasakojo apie savo ankstesnius gyvenimus. Sulaukęs 23 m. amžiaus Karmapa gavo paskutinius įšventinimus, kartu su aukščiausiųjų Karma Kagju mokymų iniciacijomis ir paaiškinimais.

Dėl Tibeto okupacijos 1959 m., Karmapa nusprendė pasitraukti iš šalies, suprasdamas, jog išsigelbėjimas iš smaugiančių Komunistinės Kinijos gniaužtų bus geriausias būdas pasitarnauti Dharmai. Todėl lydimas 160 lamų, vienuolių ir pasauliečių Karmapa paliko Tsurphu vienuolyną – tradicinę Karmapų buveinę ir išvyko į Butaną. Karmapos vadovaujamai grupei pavyko išgabenti vertingiausias statulas, ritualinius daiktus, relikvijas, tankas ir knygas, šimtmečius saugotas Tsurphu vienuolyne.

Šiaurės vakarų Indijos Sikimo valstijos vadovas Karmapai pasiūlė įsikurti Rumteko vienuolyne, kuris buvo pastatytas gyvam esant IX Karmapai Vangčuk Dordžei (1556 – 1603). Karmapa ėmėsi naujo vienuolyno Rumteke statybos, kuris dėl dosnios Indijos vyriausybės ir Sikimo vadovo pagalbos buvo baigtas per ketverius metus. Naujasis vienuolynas Rumteke tapo oficialia Karmapos buveine už Tibeto ribų bei budizmo studijų, ritualų ir praktikos centru.

1974 m. kartu su grupe Karma Kagju lamų XVI Karmapa atvyko į Vakarus: aplankė Europą, Ameriką ir Kanadą. Tuomet vakariečiai pirmą kartą turėjo galimybę dalyvauti Juodosios Karūnos ceremonijoje, kurią Karmapa per savo vizitą atliko daugybę kartų. Pirmųjų savo vakariečių mokinių Olės ir Hanos Nydalų pakviestas, Karmapa 1974 m. gruodį atvyko į Daniją, Kopenhagą. 1976 m. lapkritį Karmapa lankėsi Niujorke ir keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas, o kitais metais jis pusmetį keliavo po Europą, apsilankė Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

1980 m. gegužę Karmapa dar sykį aplankė Vakarus, skaitė paskaitas ir vadovavo ceremonijoms Londone, Niujorke, San Franciske, Bolderyje. 1981 m. lapkričio 5d. Gjalva Karmapa mirė ligoninėje netoli Čikagos.


XVII Gjalva Karmapa Trinlei Thajė Dordžė gimė 1983 m. gegužės 6 d. Tibete. Jis buvo III Mipam Rinpočės, didžiojo Njingma lamos ir Dečen Vangmo, kilusios iš Lingo karaliaus Gesaro šeimos, vyriausias sūnus. Būdamas pusantrų metų amžiaus berniukas ėmė pasakoti žmonėms, kad jis buvo Karmapa. 1994 m. jo šeima sugebėjo pabėgti iš Tibeto į Nepalą, o vėliau – į Indiją. Tų pačių metų kovą į Niu Delį atvykusį jaunąjį Karmapą sveikinimo ceremonijos metu Šamaras Rinpočė formaliai pripažino XVII Gjalva Karmapa. XVII Karmapai buvo duotas vardas – Trinlei (tib. budos aktyvumas) Thajė (tib. beribis) Dordžė (tib. nesikeičiantis).

1997 m. XVII Karmapa Trinlei Thajė Dordžė buvo oficialiai pakviestas į Butaną ir su visa pagarba priimtas Topga Rinpočės kremavimo ceremonijoje. Trijų valandų kelias nuo Butano pasienio iki sostinės Timpu užtruko septynias valandas, nes pakeliui jį stabdė tūkstančiai sveikintojų. Jo palaiminimo atėjo trys tūkstančiai žmonių, kartu su jais – ir visa karališkoji šeima. Karalius ir keturios karalienės priėmė jį kaip XVII Karmapą. 1999 m. spalį Gjalva Karmapa išvyko į pirmąjį tarptautinį mokymų turą ir suteikė iniciacijas tūkstančiams žmonių Singapūre ir Taivane. Naujojo tūkstantmečio pradžia buvo pažymėta jo pirmojo istorinio vizito į Vakarus. Vokietijos mieste Diuseldorfe Karmapa buvo entuziastingai sutiktas 6000 mokinių – kelių šimtų Deimantinio Kelio budizmo centrų atstovų iš maždaug 30 šalių.

2003 m. vasarą surengtas pirmasis oficialus XVII Karmapos vizitas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jis perdavė mokymus ir suteikė eilę įgalinimų. 2003 m. liepos 19 – 20 d. Kalifornijoje, San Franciske, jis suteikė Karma Pakši ir Medicinos Budos įgalinimus. Šio renginio organizatoriai – Jungtinių Valstijų Deimantinio Kelio budizmo centrai. 2003 m. gruodį užbaigęs formalųjį lavinimąsi XVII Karmapa buvo paskelbtas “Didžiuoju Tantros meistru” (skr. Vadžračarja). Šiuo metu XVII Karmapa Trinlei Thajė Dordžė reziduoja Indijoje, Kalimponge, ir tęsia dvasinę praktiką bei vakarietišką mokymąsi.


Budos Amithabos emanacija, Kunzig Šamaras Rinpočė (1952-2014) buvo antrasis po Gjalva Karmapos Tibeto budizmo Karma Kagju mokyklos dvasinėje hierarchijoje. Pirmasis Šamaras Rinpočė Khedrup Trakpe Sengė (1283 -1349) buvo pagrindinis III Karmapos Rangdžung Dordžė mokinys. Antrajai jo inkarnacijai Kačio Vangpo IV Karmapa Rolpe Dordžė padovanojo Raudonąją Karūną – tikslią Karmapos Juodosios Karūnos kopiją. Kartu su karūna Karmapa suteikė jam “Šamarpos – turinčio Raudonąją Karūną” vardą. Nuo to laiko Karma Kagju tekstuose rašoma apie du – Juodosios ir Raudonosios Karūnos – Karmapas, kurie jau šimtmečius vis keičiasi mokytojo ir mokinio vaidmenimis, o jų protai laikomi neatskiriamais.

XIV Šamaras Rinpočė Mipam Čiokji Lodro gimė 1952 m. Tibete, Derge, jis buvo XVI Karmapos sūnėnas. Būdamas šešerių jis buvo pripažintas Šamarpos inkarnacija ir apgyvendintas Jang Čen vienuolyne, pagrindinėje Šamarpų buveinėje Tibete. Devynerių metų amžiaus kartu su XVI Karmapa jis išvyko iš Tibeto į Sikimą Indijoje, kur gyveno ir mokėsi vadovaujamas Karmapos.

XVI Karmapa Sikime, Rumteko vienuolyne, Šamarui Rinpočei perdavė visus Karma Kagju mokyklos mokymus. Po Karmapos mirties Šamaras Rinpočė perėmė ir užbaigė Karmapos tarptautinio budizmo instituto (KIBI) projekto įgyvendinimą, Indijoje, Niu Delyje. 1994 m. kovą jis oficialiai pripažino Trinli Taje Dordžę XVII Gjalva Karmapa. Didžiąją dalį savo laiko Šamaras Rinpočė praleido keliaudamas po pasaulį ir mokydamas Dharmos. 
Šamaro Rinpočės tinklapis


Lopon Tsečiu Rinpočė gimė 1918 m. Butano karalystėje. Sulaukęs trylikos, jis iškeliavo į Nepalą pas savo dėdę Lamą Šerab Dordžę, kuris jį mokė ir vadovavo dvasinei praktikai. Įgijęs visapusišką pasirengimą jis meditavo atšiauriomis sąlygomis Milarepos olose ir šventose Guru Rinpočės vietose. 1944 m. Rinpočė sutiko XVI Gjalvą Karmapą, kuris tapo vienu svarbiausių jo mokytojų.

Vėliau Lopon Tsečiu Rinpočė tapo Nepalo praktikuojančiųjų vadovu. 1987 m. pirmųjų savo mokinių vakariečių Lamos Olės Nydalo ir jo žmonos Hanos pakviestas jis pirmą kartą apsilankė Europoje. Nuo to laiko jis daug keliavo po visą Europą, Ameriką ir Australiją mokydamas bei suteikdamas daugybę iniciacijų. Jis pastatė Kalačakros Stupą Ispanijoje ir dar daugiau nei 16 stupų Europoje ir Azijoje. Visą Lopon Tsečiu gyvenimo darbą vainikavo paskutinis jo įgyvendintas projektas – Nušvitimo Stupa Benalmadenoje, Ispanijoje. Rinpočė mirė 2003 m. birželio 10 d., likus keturiems mėnesiams iki didingos Benalmadenos stupos inauguracijos. Begalinės jo užuojautos galią, teikiančią naudos visoms būtybėms, juto bet kurios kultūros žmonės.


Lama Džigmė Rinpočė yra kilęs iš XVI Gjalva Karmapos giminės, jis yra Šamaro Rinpočės brolis. XVI Karmapa perdavė jam visapusišką mokymą ir kaip savo atstovą paliko Rinpočę Vakaruose pirmosios kelionės metu. Nuo to laiko Džigmė Rinpočė yra Dagpo Kagju Ling – Karmapos buveinės Prancūzijoje – vadovas. Jis garsėja savo organizaciniais gabumais ir yra puikus bei labai gerbiamas lama. Gilios jo žinios, vakarietiško gyvenimo supratimas, praktinė išmintis, šiluma ir humoro jausmas praturtina daugelį žmonių.


Šangpa Rinpočė gimė 1960 m. Tibeto ir Nepalo pasienyje. Jis mokėsi ritualinio meistriškumo ir studijavo tekstus pas Dupsing Rinpočę ir kitus patyrusius mokytojus. Mokymus ir įgalinimus jam perdavė XVI Gjalva Karmapa, Šamaras Rinpočė, Urgjen Tulku Rinpočė ir kiti iškilūs lamos. XVI Gjalva Karmapa pavedė Šangpa Rinpočei imtis Karma Kagju vienuolyno vyresniojo atsakomybės Pokharoje, Nepale. 1982 m. Kunzig Šamaras Rinpočė paprašė Šangpą Rinpočę vykti į Singapūrą ir tapti Karma Kagju centro dvasiniu mokytoju. 1997 m. vyresniuoju jį paskyrė Singapūro Kagju centro nariai.


Lama Olė Nydahlas yra vienas iš keletos kvalifikuotų vakariečių lamų ir meditacijos mokytojų Karma Kagju budizmo tradicijoje. 1969 m. Olė Nydahlas ir jo žmona Hana tapo pirmaisiais XVI Gjalva Karmapos mokiniais vakariečiais. Užbaigęs trejų metų budizmo filosofijos studijas ir intensyvią meditacijos praktiką, taip pat gavęs unikalios Deimantinio Kelio budizmo Sąmoningo mirimo praktikos perdavimą, XVI Karmapos prašymu Olė Nydahlas ėmė mokyti budizmo Europoje. Nuo to laiko Lama Olė, kone kasdien vis kitame mieste, perduoda linijos palaiminimą, keliaudamas ir mokydamas visame pasaulyje. Gilus jo išmanymas ir dinamiškas mokymas paskaitų ar meditacinių atsiskyrimų metu įkvepia tūkstančius žmonių.

Mesdamas iššūkį žmonių koncepcijoms apie gyvenimą ir siūlydamas neortodoksinę budizmo manierą, Lama Olė yra svarbiausia varančioji jėga, atnešanti budizmą į Vakarus. Jis yra įkūręs daugiau kaip 600 Deimantinio kelio budizmo centrų visame pasaulyje. Unikali modernaus stiliaus ir labai senos išminties sintezė padėjo jam sukurti didžiausią Deimantinio Kelio metodus Vakaruose praktikuojančią organizaciją. Lama Olė taip pat yra kelių knygų autorius.



Hana Nydahl (1946 – 2007) buvo pagrindinė svarbiausių Karma Kagju Lamų vertėja, organizavo jų keliones į Vakarų šalis bei vertė Tibeto budizmo filosofijos tekstus.

NAUJIENOS

Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicija Facebook socialiniame tinkle


Naujienų prenumerata


El. paštas