Buda Šakjamunis, budizmo pradininkas
Buda Šakjamunis, budizmo pradininkas
Budizmo tikslas – tai nesibaigiančios, nesąlygotos laimės būsena, vadinama nušvitimu.

Tam, kad pasiektume šią būseną, budizmas atkreipia mūsų dėmesį į ilgalaikes šio nepastovaus pasaulio vertybes ir suteikia vertingos informacijos apie tai, kaip viskas yra iš tiesų. Supratę priežasties ir padarinio dėsnį, naudodamiesi praktiniais meditacijos įrankiais, kurie suteikia įžvalgos ir ugdo atjautą bei išmintį, mes – kiekvienas iš mūsų – galime atskleisti savo potencialą, skirtą absoliučiam nušvitimo tikslui įgyvendinti.

„Budizmo požiūriu, laimė ir džiaugsmas nepriklauso nuo besikeičiančių išorinių sąlygų, tai priklauso nuo visų reiškinių patyrėjo – paties proto.“
Lama Olė Nydahl, „Buda ir meilė

Ilgalaikės nepastovaus pasaulio vertybės

Atidžiai pasigilinę išvystume, kad viskas išoriniame pasaulyje keičiasi. Greitai – kaip žvakės liepsna ar palengva – kaip kalnai – kinta net patys tvirčiausi dalykai. Jie neturi jokios ilgalaikės esmės.

Vidinis minčių ir jausmų pasaulis taip pat nuolatos kinta. Kuo aiškiau suvokiame, kaip viskas laikina ir priklauso nuo daugelio sąlygų, tuo sveikesniu požiūriu vertiname savo gyvenimą, santykius, nuosavybę ir vertybes – mes susitelkiame į tai, kas iš tiesų svarbu.

Jei viskas atsiranda ir išnyksta, ar yra kas nors, kas lieka? Budizmas teigia, kad vienintelis visada esantis dalykas – tai sąmoningumas, kuriame pasirodo visos patirtys ir reiškiniai. Šis sąmoningumas – ne tik amžinas, jo esmė – prigimtinis džiaugsmingumas.

Perprasti šį viršlaikį sąmoningumą čia ir dabar, tai pasiekti nušvitimą – toks yra aukščiausiasis budizmo tikslas.

Grupinė meditacija Berlyno budistiniame centre
Grupinė meditacija Berlyno budistiniame centre

Karma: ką pasėsi, tą ir pjausi

Budizmas įkvepia mus prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Tai ne moralizavimas, bet priežasties ir padarinio (karmos) dėsnio supratimas. Kaip ir žemės traukos dėsnis, karma veikia visur ir visada. Buda labai išsamiai paaiškino, kaip savo mintimis, žodžiais ir veiksmais formuojame ateitį. Iš to, ką dabar darome, kaupiame gerus arba blogus įspūdžius prote. Šitai žinodami įgyjame didžiulės laisvės ir susigrąžiname gyvenimo kontrolę. Karma – ne likimas. Galime pasirinkti nedaryti žalingų veiksmų – taip išvengsime priežasčių kentėti ateityje. Kad pasėtume gerų rezultatų sėklas, mes atliekame teigiamus veiksmus.

Naudodami budistinę meditaciją, taip pat galime pašalinti dėl ankščiau padarytų veiksmų prote jau sukauptus negatyvius įspūdžius. Supratę, kiek daug kentėjimo kyla vien iš to, kad nesuprantame priežasties ir padarinio dėsnio, natūraliai išsiugdome atjautą kitiems.

Stupos yra fiziniai nušvitimo – natūralaus mūsų proto potencialo – simboliai
Stupos yra fiziniai nušvitimo – natūralaus mūsų proto potencialo – simboliai

Atjauta ir išmintis

Atjauta ir išmintis budizme – tarpusavy susijusios. Reguliariai praktikuodami meditaciją įgyjame daugiau erdvės prote ir susikuriame atstumą sudėtingų jausmų bei minčių atžvilgiu. Tai leidžia suprasti, kad visi patiria tas pačias pagrindines problemas kaip ir mes, – taip stipriname atjautą ir norą pasistengti kuo nors padėti kitiems.

Veikdami iš atjautos, susitelkdami labiau į kitus nei save, sulaukiame geresnio grįžtamojo ryšio iš aplinkos. Trikdančios emocijos, kurių visi turime, tokios kaip pyktis, išdidumas, prisirišimas ir pavydas, nusilpsta. Ten, kur atsiranda erdvė, kurios staiga nebeužpildome savo pačių rūpesčiais, turi galimybę spontaniškai pasireikšti išmintis.

Todėl išmintis ir atjauta auga kelyje stiprindamos viena kitą.

Nušvitimas

Buda buvo ypatingas, nes pirmasis iš žmonių mūsų istorijoje pasiekė nušvitimą. Tačiau tarp Budos ir mūsų nėra jokio esminio skirtumo. Mes visi turime protą ir dirbdami su juo galime išsilaisvinti ir nušvisti.

Mūsų kūnai, mintys ir jausmai nuolat keičiasi. Budistiniu požiūriu, visa tai „tuščia“ – taigi neturi bet kokios patvarios esmės, vadinasi, tokiems dalykams nėra tikro, individualaus ego ar savasties pagrindo. Išsilaisvinimas ateina tada, kai imame tai suprasti ne tik intelektualiai, bet ir įgyjame gilios, patvarios patirties. Neturėdami patvaraus ego liaujamės viską vertinę asmeniškai. Gauname didžiulę džiaugsmingo tobulėjimo erdvę – be poreikio reaguoti į kiekvieną negatyvią emociją.

Nušvitimas – absoliutus budizmo tikslas. Visos teigiamos savybės, ypač džiaugsmas, bebaimiškumas ir atjauta, jį pasiekus yra visiškai ištobulintos. Mūsų sąmoningumas – visaapimantis ir nieko neribojamas. Kai mums proto nejaukia jokia sumaištis ar sutrikimas, esame naudingi spontaniškai ir be pastangų.

Jeigu norite daugiau sužinoti apie budizmą, apsilankykite artimiausiame budizmo centre arba paskaitykite, ką reiškia būti budistu.