Budizmas vakaruose

Budizmas dabar plačiai paplitęs Vakaruose, jis laikomas viena didžiųjų pasaulio religijų. Budizmas atsirado Rytuose, Indijos šiaurėje, prieš maždaug 2600 metų. Tada Indija buvo labai išsivysčiusi šalis, panaši į antikinę Graikiją, intelektinę šiuolaikinių Vakarų prãmotę, kurioje filosofijos mokyklos darė svarbų poveikį visuomenei. Buda filosofiniuose debatuose nugalėdavo geriausius savo laikmečio filosofus ir daugelis jų tapo jo mokiniais.

Budos mokymai nebuvo vien teoriniai. Jie apėmė ir metodus, kaip patirti Budos perduodamą tiesą. Be to, Budos mokiniai sugebėdavo perprasti ir įgyvendinti jo žodžiuose glūdinčią patirtį. Dėl jų gebėjimo perduoti mokymų esmę iš mokytojo mokiniui budizmas gyvas ir aktualus iki šiol.

Žemiau pateiktame vaizdo įraše garsus budizmo meistras vakarietis Lama Olė Nydahlas paaiškina antikinės Graikijos minties ir budizmo filosofijos paraleles.

Lama Olė Nydahlas kalba apie budizmą vakaruose (anglų k.)

Kaip Budizmas atėjo į Vakarus

Pirmieji Vakaruose budizmu susidomėjo archeologai ir mokslininkai. Britų tyrinėtojai Indijoje iš naujo atrado daug svarbių budizmo vietų. Keletas vakariečių pionierių ir nuotykių ieškotojų rimtai praktikavo budizmą Tibete su vietiniais mokytojais, tačiau iš principo budizmas buvo suprantamas kaip egzotika, o ne kaip naudingas gyvenimo būdas.

Be abejonės, pirmasis didysis budizmo ir populiariosios Vakarų kultūros susidūrimas įvyko 6-ajame XX a. dešimtmetyje, kai Ameriką pasiekė dzenas. Sąmojingas, paradoksalus Rinzai dzeno stilius, naudojant koanus (mįslių formų meditacijos objektai), kaip antai „koks yra garsas, pliaukštelėjus vienu delnu?“, padarė didžiulį įspūdį bitnikų kartai. Mokytojai iš Japonijos įkūrė keletą tradicinių meditacijos centrų. Nepaisant stipraus kultūrinio atspalvio, dzenas, turbūt plačiausiai žinoma Mahajanos mokykla, nuolat augo JAV ir kitose šalyse, ugdydamas mokytojus vakariečius, puikiai pasirengusius perduoti mokymą.

Theravada, atėjusi į Vakarus XX a. pradžioje, yra populiariausia tarp imigrantų iš budistinių šalių. Tradicinis pasikliovimas vienuoliais bei vienuolėmis, turinčiais kasdien rinkti išmaldą maistu ir gyventi griežtomis sąlygomis, apsunkina jų integraciją į Vakarų visuomenę. Tačiau svarbiausi Theravados mokymai – Keturios tauriosios tiesos, Aštuonialypis kelias ir materialios gerovės atsisakymas siekiant nušvisti – išsamiai pateikiami pačių populiariausių budizmo mokyklų.

Tibeto budizmas dėl spalvingų Budų formų atvaizdų, naudojamų mantrų ir vizualiai išsiskiriančio stiliaus yra lengvai atpažįstamas, kad ir kur būtų paplitęs. O po kruvinos Kinijos invazijos į Tibetą 6-ajame XX a. dešimtmetyje, privertusios daugybę tibetiečių bėgti iš šalies, jis pasklido labai plačiai. Šiaurės Indijoje įgiję pabėgėlių statusą, Tibeto budizmo mokytojai netrukus aplankė Europą, JAV ir kitas šalis. Paskutiniais XX a. dešimtmečiais Vakaruose buvo įkurti keli Tibeto vienuolynai, plačiai paplito ir pasaulietiškasis Tibeto budizmas.

Lama Olė Nydahlas ir jo žmona Hannah drauge dirbo nuo pat 1970 m., jie vertė ir skleidė Karma Kagju linijos pasaulietiškąjį Tibeto budizmą Vakaruose. Jiems abiem buvo suteikti visi svarbiausi leidimai mokyti budizmo. Išlaikydami tradicines meditacijas jie atsisakė kultūrinių elementų, siekdami, kad Rytų išminties tradicija taptų suprantama ir aktuali šiuolaikiniams vakariečiams. Jie įkūrė Deimantinio kelio budizmo organizaciją Karma Kagju budizmo mokiniams pasauliečiams – ji dabar viena skaitlingiausių budizmo mokyklų Vakaruose.

Budizmas tebėra pagrindinė daugelio Azijos šalių religija, jis taip pat klesti visose dvasinės laisvės šalyse. Budizmas – dvasinis kelias 10-15 proc. pasaulio gyventojų.