Budizmas užgimė senovės Indijoje, jo pradininkas – Buda. Tolesniais amžiais plėtojosi pagrindinės trys Budizmo šakos, iš esmės turinčios tą patį tikslą, bet pabrėžiančios skirtingus Budos mokymų aspektus. Theravados ir Mahajanos mokymai paplito Pietų, vėliau ir Šiaurės Azijoje. Vadžrajanos mokymai, slapta perduodami iš mokytojo mokiniui, išliko daugiausia Indijoje. Dažnai konkreti perdava būdavo patikima vieninteliam mokiniui. Šitaip buvo išsaugoti aukščiausieji Budos mokymai.

Tibete budizmo tekstai imti versti VII a., tačiau tuo metu budizmas dar nebuvo plačiai paplitęs. VIII a. karalius Trisongas Detsenas paskelbė budizmą valstybine religija ir pakvietė į Tibetą garsiausius budizmo meistrus. Tarp atvykusiųjų buvo legendinis Guru Rinpočė (Padmasambhava), aktyviai mokęs daugelį metų. Viena pagrindinių Tibeto budizmo mokyklų – Njingmos mokykla – daugiausia remiasi tų laikų mokymais.

IX a. pabaigoje šamanistų karalius Langdarma budizmą Tibete nuslopino, šis ėmė nykti. Tačiau XI a. gale kilo antra budizmo mokymų vertimo iš sanskrito į tibetiečių kalbą banga, tada susiformavo dar viena svarbi Tibeto budizmo mokykla – Sakjos tradicija.

Kai didvyris Marpa (1012–1097) tris kartus per Himalajus keliavo iš Tibeto į Indiją, jis turėjo galimybę mokytis ir medituoti su aukštą realizacijos lygį pasiekusiais meistrais. Marpa atnešė į Tibetą aukščiausiuosius Didžiojo Antspaudo (snskr. Mahamudra) mokymus ir kitų labai svarbių perdavų linijas. Jis išvertė daugybę svarbių tekstų. Nuo Marpos prasideda Tibeto budizmo Kagju tradicija, kurią po jo tęsė Milarepa ir Gampopa iki I-ojo Karmapos Diusum Khjenpos. Po I-ojo Karmapos perdavos linija gavo Karma Kagju vardą ir iki šiol jai vadovauja Karmapos. Taip pat iki šių dienų yra išlikę ir kitų Kagju mokyklų atšakų.

Praėjus 300 metų po Marpos mirties, buvo įkurta Gelugo mokykla. Geriausiai žinomas Gelugo mokyklos mokytojas yra Dalai Lama. Dalai Lama I buvo Conkapos mokinys, o pastarąjį į vienuolius įšventino IV Karmapa.

Šios keturios mokyklos – Njingma, Sakja, Kagju ir Gelugas – yra pagrindinės Tibeto budizmo mokyklos. Po to, kai budizmas buvo beveik visiškai išnaikintas Indijoje, jos per amžius išsaugojo Hinajanos, Mahajanos ir, svarbiausia, Vadžrajanos mokymus.

Šeštajame XX a. dešimtmetyje komunistinei Kinijai įsiveržus į Tibetą, visų mokyklų mokytojams teko pasitraukti į gretimas šalis. Todėl Tibeto budizmo meditacija dabar plačiai praktikuojama Vakaruose.